- šmukleris
- ךmùkleris, -ė smob. (1); FrnW, šmuklerỹs, -ė̃ (3b) žr. šmugelninkas: 1. Šmuklerỹs iš ten (Vokietijos) su eteriu, o iš čia su sviestu vis ėjo Pgg. 2. Vv Nebūk toksai šmùkleris Vp. Didesnio šmùklerio už tave nerasi Ilg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
